2012 m. balandžio 29 d., sekmadienis

Velniakampio kraštovaizdžio draustinis




Verkšnionių "Užkeiktos veselios" akmenys
Neries regioninio parko teritorijoje išliko vietų, susijusių su baltų mitologija. Akmenys sudaro gausiausią mitologinių objektų grupę. Dažniausiai tai akmenys gulintys, Neries vagoje ar netoli jos. Daugiausia padavimų apie didžiulius akmenis, kurie, pasak padavimų, yra žmonės, paversti akmenimis.

Deja, kelelis dulka...

Padūkštų pilkapynas
Pilkapynų grupių (V- X a) Neries pakrantėse gausa rodo šios upės sąsajas su mūsų protėvių laidojimo papročiais.

Panerių miškas - Natura 2000 teritorija

Raguvos


Kitoje Neries pusėje - Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas

Dziuravas akmuo
Visai šalia, Neries pakrantėje, guli juodas akmuo su duobutėmis, vietos žmonių vadinamas “Dziuravyj kamen”. Jo paviršius nusėtas nedidelėmis duobutėmis, o akmens  šone matosi didesnė, 4 cm skersmens, be jokios abejones, žmogaus rankomis padaryta duobė.

Peklynės kalnas



Už kirtimo - Žalgirio kaimas

Geltonskruostis žaltys Natrix natrix

2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Asvejos regioninis parkas


Asvejos ežeras 
Tai ilgiausias (ilgis 22 km), trečias pagal gylį (giliausia vieta 50 m) ir vienas didžiausių Lietuvos ežerų. Ežere 5 salos, o jo kranto linijos ilgis net 72,5 km.



Dubingių piliavietė

yra Asvejos ežero pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala. Tai didelė, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio kalva. 

Radvilos
Dubingiai siejami su garsiais Radvilų giminės atstovais: Mikalojumi Radvila Ruduoju (Vilniaus vaivada, LDK kancleris ir didysis etmonas), Mikalojumi Radvila Juoduoju (LDK kancleriu, Vilniaus vaivada bei Livonijos vietininkas), Barbora Radvilaite (Lenkijos karalienė).

Smetonos tiltas
Tai pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje, 1934 m. pastatytas Lietuvos prezidento A. Smetonos iniciatyva. Tilto per Asvejos ežerą ilgis – 76,4 m, plotis – 6 m, aukštis - 2,6 m.

Radvilų rūmai
Po Žalgirio mūšio Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas čia pastatė mūrinę pastatė pilį. Maždaug nuo 1508 m. iki XVII a. vidurio Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės suklestėjimo istorijos. Radvilų pastatyti rūmai buvo mūriniai, dviejų aukštų, su rūsiais, bokštu ir kitomis patalpomis. Virš rūmų griuvėsių pastatytas gaubtas.


Šv. Dvasios vardo bažnyčia
Ją prieš 1430 m. fundavo ir pastatė Vytautas. 1565 m. Mikalojaus Radvilos Rudojo iniciatyva ji perduota evangelikams reformatams. 1620 m. Jonušo VI Radvilos iniciatyva senosios vietoje buvo pastatyta nauja, renesanso stiliaus mūrinė bažnyčia. 

Radvilų kripta (antkapis)
Nuo XVII a. pradžios Dubingių evangelikų reformatų šventovę buvo siekiama paversti Radvilų giminės muziejumi. 2009 m. Dubingių piliavietėje buvo iškilmingai perlaidoti Radvilų giminės atstovų palaikai.

Dubingiai Livonijos kronikose jau minimi nuo 1334 m.


2012 m. balandžio 15 d., sekmadienis

Karmazinų pažintinis takas










Karmazinų pilkapynas
Šis V-VIII a. pilkapynas - vienas iš didžiausių Vilniaus apskrityje. Jame yra net 113 pilkapių sampilų, iš kurių 3 - atkurti natūralus dydžio po archeologų kasinėjimų.


Daugiametė blizgė
Ji įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Jos vaisiai – elipsės formos nusvirusios ankštarėlės. Subrendusios ankštarėlės atsidaro ir plokščios sėklos išbyra. Ant augalo lieka tik baltos, permatomos perlamutrinio atspalvio ankštarėlių pertvaros. 


Velniakampio skardis
Jis prieš keletą dešimtmečių buvo atvira atodanga, tačiau pasikeitus gamtinėms sąlygoms, užžėlė mišku. 1857 m. Nerimi plaukęs grafas K. Tiškevičius aprašė dešiniojo Neries kranto kalną, kur velniai sau kampą išsirinkę. Žmonės jį Velniakampiu (Djabli-kat) vadina. Pasakojama, kad ant šio kalno raganos puotas keldavusios.